nuomirėlis

núomirėlis, -ė smob. (1); S.Dauk, Jn, nū́mirėlis (ž.) (1) žr. numirėlis: Gulėjo išblyškęs kaip nuomirėlis rš. Koks nuomirėlis vedė tave? Sk. Turėjo nuomirėlės kūną imti laukan iš ten ir padėti, kur vė[ja]s paputa P. Nū́mirėliai nėkas nesugrįš Vn.